3D spausdintuvai (taip pat žinomi kaip trimačiai{1}} spausdintuvai) yra greito prototipų kūrimo įrenginiai, pagrįsti kaupiamąja gamybos technologija. Jie tiesiogiai sukuria trijų-dimensijų objektus sluoksniuodami medžiagas. Pagrindinė technologija gali būti siejama su fotolitografija JAV XIX amžiaus pabaigoje.
Šis prietaisas, sukurtas Enrico Dini, daugiausia naudojamas tokiose srityse kaip medicina ir pramoninis dizainas. Pagrindinės jos technologijos apima selektyvų lazerinį sukepinimą (SLS) ir skaitmeninę projekciją (DLP). Devintajame dešimtmetyje greitojo prototipų kūrimo technologija pasiekė proveržių, o SLS technologija buvo patentuota devintojo dešimtmečio viduryje. 2016 metais Kinijos mokslų akademijos Fudziano Medžiagos struktūros tyrimų institutas sukūrė nepertraukiamo spausdinimo DLP 3D spausdintuvą, kurio greitis yra 600 mm/s – šimtą kartų greitesnis nei tradiciniai procesai.
2024 m. Meino universitetas pristatė didžiausią pasaulyje polimerinį 3D spausdintuvą „Future Factory 1.0“, galintį spausdinti iki 96 pėdų ilgio objektus; Tais pačiais metais „Huayang New Materials“ pradėjo gaminti pirmąjį Kinijoje 1,5{5}}metro-klasės visiškai nepriklausomą SLM metalinį 3D spausdintuvą [16-17]. MIT komanda 2025 m. sukūrė lusto lygio 3D spausdintuvo prototipą, naudodama fotoninių lustų sistemą, kad būtų pasiektas nanometro lygio tikslumo dervos kietėjimas.
2026 m. birželio 1 d. buvo pranešta, kad per pirmuosius keturis 2026 m. mėnesius Kinija eksportavo 2,46 mln. 3D spausdintuvų, kurių eksporto vertė siekė 6,106 mlrd. juanių, o tai reiškia, kad per metus padidėjo atitinkamai 100,3 % ir 110,4 %. Šendženas yra pagrindinė 3D spausdintuvų gamybos bazė Kinijoje, užimanti beveik 90 % pasaulinės vartotojų kokybės 3D spausdintuvų rinkos. Per pirmuosius keturis 2026 m. mėnesius Šendženo 3D spausdintuvų eksportas siekė 5,24 mlrd. juanių, o per metus padidėjo 128,6 %, o tai sudaro 85,8 % viso panašių produktų eksporto visoje šalyje.
